Warning: file_put_contents(/opt/frankenphp/design.onmedianet.com/storage/proxy/cache/8105f11747d0ab7a8699f89569e76eb5.html): Failed to open stream: No space left on device in /opt/frankenphp/design.onmedianet.com/app/src/Arsae/CacheManager.php on line 36

Warning: http_response_code(): Cannot set response code - headers already sent (output started at /opt/frankenphp/design.onmedianet.com/app/src/Arsae/CacheManager.php:36) in /opt/frankenphp/design.onmedianet.com/app/src/Models/Response.php on line 17

Warning: Cannot modify header information - headers already sent by (output started at /opt/frankenphp/design.onmedianet.com/app/src/Arsae/CacheManager.php:36) in /opt/frankenphp/design.onmedianet.com/app/src/Models/Response.php on line 20
Vikipedija Pereiti prie turinio

Pagrindinis puslapis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sveiki atvykę į Vikipediją

Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Lietuviškojoje Vikipedijoje:
223 740 straipsnių

Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.

Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Vikipedija nuolat kuriama, taisoma, tobulinama bei redaguojama, tad nėra jokių garantijų, kad enciklopedijoje pateikiama informacija yra teisinga. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale.

Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų.
Rinktinė iliustracija
Savaitės straipsnis
Čilkato audinys iš tujos pluošto

Žievės tekstilė, žievės audinystekstilė, gaminama iš medžio žievės, dažniausiai iš apatinio žievės sluoksnio (karnienos). Kaip ir oda bei kailis, medžio žievės tekstilė yra seniausia žmonijai žinoma tekstilės forma, naudota iki atrandant audimą.

Žievės tekstilė kadaise buvo paplitusi didelėje Azijos, Afrikos, Amerikos ir Okeanijos dalyje. Šiuo metu tradicija išlikusi tik nedidelėse bendruomenėse.

Tropikų šalyse ji gaunama plakant elastingą tam tinkančių medžių žievę specialiais įrankiais, taip ją suminkštinanti ir suploninant, po to ištempus džiovinant. Dažniausiai tam tinka šilkmedinių šeimos medžiai. Afrikoje ši tradicija buvo paplitusi Kongo džiunglėse, Ruandoje, Tanzanijoje, Ugandoje, Malavyje, Zambijoje. Taip pat tarp ašančių Vakarų Afrikoje. Dauguma šių tradicijų yra nunykusios, tačiau jas išsaugojo Kongo mbučiai ir Ugandos tautos.

Pietryčių Azijoje buvo gaminama įvairi žievės tekstilė, priklausomai nuo tautos. Iki mūsų dienų tradiciją išlaikė centriniame Sulavesyje, kur gaminama balta žievės tekstilė, marginama ryškiomis spalvomis ir simboliais, tokiais kaip ragai, gėlių žiedai, saulutės. Ypač populiarios vyriškos skarelės siga ir moteriškos palaidinės halili.

Okeanijoje kaip pagrindinė tekstilė ilgą laiką buvo naudojamas popiermedžio (Broussonetia papyrifera) pluoštas, vadinamas tapa. Tokia tekstilė išplito Melanezijoje, Polinezijoje. Šiuo metu yra pamirštas daugelyje vietų, tačiau vis dar gaminamas ir naudojamas Fidžyje, Tongoje ir kitose šalyse.

Daugiau...

spalio 14 d. įvykiai
Lietuvoje

Pasaulyje

Savaitės iniciatyva
Bazilika iš šono

Kauno mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Prisikėlimo bazilika (Prisikėlimo bažnyčia) – didžiausia monumentalios architektūros bazilikinė bažnyčia Baltijos šalyse. Vienas iš vertingiausių Kauno modernizmo architektūros objektų. Iškilmingai pašventinta 2004 m. gruodžio 26 d.

Parapijoje veikia Mažoji Kristaus Prisikėlimo bažnyčia (Aukštaičių g. 4).

Lietuvai atkūrus valstybingumą, 1922 m. kilo idėja Kaune, tuometinėje laikinojoje sostinėje, pastatyti bažnyčią kaip padėkos Dievui už atgautą laisvę simbolį.

1926 m. buvo įsteigta šventovės statybos taryba, vykdomasis komitetas, įregistruoti įstatai. 1928 m. Kauno savivaldybė dovanojo žemės sklypą – buvusią Žaliakalnio turgavietę, o tų metų pabaigoje paskelbtas bažnyčios projektų konkursas. Iš 15 konkursui pateiktų projektų nė vienas neatitiko užduoties. Vis dėlto vietos buvo paskirstytos. Pirmąją premiją (6000 Lt) pelnė inž. J. Krasausko darbas, antroji premija (4000 Lt) skirta inž. Felikso Vizbaro projektui, trečioji premija (2000 Lt) atiteko inž. Karoliui Reisonui. Statybos organizacinis komitetas išsirinko trečiąją premiją laimėjusio tuometinio vyriausiojo Kauno miesto inžinieriaus K. Reisono projektą ir pavedė jį tolesniam vystymui ir projektavimui.

1929 m. sausio mėn. Kauno miesto savivaldybė padovanojo bažnyčios statybai 9475 m² sklypą, esantį ant aukšto Žaliakalnio šlaito. Vieta parinkta vadovaujantis geru matomumu iš visų Kauno pusių.

Šios savaitės iniciatyva yra Maldos namai.
Naujienos
Kiti projektai
Vikižodynas
Laisvasis žodynas
Vikicitatos
Aforizmai, sentencijos
Vikinaujienos
Naujausios žinios, aktualijos
Vikiteka (Wikimedia Commons)
Mediateka
Vikišaltiniai
Įvairūs tekstai
Vikiknygos
Vadovėliai, knygos
Vikirūšys (wikispecies)
Rūšių katalogas
Metaviki
Vikimedijos projektų koordinavimas
Vikiduomenys
Žinių bazė
Vikiversitetas
Mokomoji medžiaga
Vikikelionės
Kelionių vadovas
MediaWiki
Viki programinė įranga